Liftas

Keleivinių liftų vieta

Keleivinis liftas – žmonių, kurie negali ar nenori laipioti laiptais, patogiausia kilnojimosi per aukštus priemonė. Daugiaaukščiuose pastatuose (pvz., dangoraižiuose), liftai įrengiami taip, kad juos būtų galima išsikviesti bet kuriame aukšte. Planuojant naujų pastatų liftus, reikėtų pagalvoti ir apie galimą jų naudojimą evakuacijos atveju.

Naujuose pastatuose, jeigu tik įmanoma, vietoje platforminių įrenginėjami keleiviniai liftai. Keleiviniai liftai turėtų būti sukurti pagal universalų dizainą, maksimaliai talpūs, ir turėtų veikti greičiau nei platforminiai liftai. Keleivinių liftų valdymas dažniausiai būna labai paprastas. Tai reiškia, kad tokie liftai naudojami ir evakuacijai iš gaisro apimto pastato.

Jeigu keleiviniai liftai nepritaikyti evakuacijai, tai reikėtų įrengti alternatyvius vertikalaus judėjimo įrenginius neįgaliems žmonėms: sunkiai judantiems arba sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje.

Tačiau pasitaiko taip, kad keleivinio lifto neįmanoma įrengti dėl struktūrinių ar kitokių priežasčių. Tokios problemos gali kilti planuojant nedidelio pastato įrengimą, labai seno pastato atnaujinimą. Tada svarstomas platforminio lifto įrengimo klausimas.

Keleiviniai liftai įrengiami netoli laiptų, kad žmonės turėtų galimybę rinktis judėjimo būdą. Taip patenkinami poreikiai žmonių, kurie, užuot judėję liftais, lipa laiptais. Laiptai turi būti patogūs judėjimo, ištvermės, pusiausvyros sutrikimų turintiems ir visiems kitiems žmonėms.

Permatomi liftai

Aukščio baimę jaučiantys žmonės nenoriai naudojasi (arba visai nesinaudoja) permatomais liftais. Kita vertus, permatomi liftai atitinka neprigirdinčių arba kurčių žmonių poreikius, nes jie turi galimybę matyti aplink esančią erdvę.

Šalia permatomų liftų, kaip alternatyva, turėtų būti įrengti įprastiniai uždari liftai. Įprastinių liftų vieta turėtų būti aiškiai pažymėta.

Liftų ženklai turi matytis nuo įėjimo ir kitų svarbių pastato vietų, kiekviename pastato aukšte. Visi ženklai turėtų būti ženklinami Tarptautiniu prieigos simboliu.

Keleivinių liftų dydis ir talpa

Lifto dydis ir talpa priklauso nuo pastato tipo ir jo valdymo ypatumų. Liftai traukinių stotyse, oro uostuose, viešbučiai ir panašiuose pastatuose turėtų būti pakankamai dideli, kad jais galėtų naudotis bagažu nešini žmonės.

Ligoninių liftai turi būti su lovomis, vežimėliais ir kitais reikalingais įrenginiais. Viešųjų pastatų liftai turėtų būti pakankamai dideli, kad jais vienu metu galėtų naudotis nedidelė grupelė žmonių, jų tarpe ir žmonės su vaikštynėmis, stumdomais vežimėliais, judantys neįgaliųjų vežimėliais ar elektra varomais vežimėliais.

Visi pastate esantys liftai turi būti patogūs visų grupių žmonėms.

Rekomenduojami lifto matmenys turi būti 1800 mm x 1800 mm. Tokio dydžio lifte užteks erdvės apsukti vaikišką vežimėlį, apsisukti neįgaliojo vežimėliu ar elektra valdomu dviratuku judančiam žmogui.

Ten, kur nedidelė erdvė, užteks įrengti 2300 mm x 1525 mm dydžio liftą. Tačiau tokiame lifte įvairių grupių žmonėms teks atlikti keliagubus posūkius vien tam, kad nereikėtų atbuliems išlipti iš lifto.

Mažiausi leistini liftai būna 1100 mm x 1400 mm. Kad ir kaip būtų, iš tokio dydžio liftų neįgaliesiems, tėvams su vežimėliais tenka lipti atbuliems. Mažame lifte gali būti per ankšta, jei įlipa bagažu nešinas ar bet kokio tipo vežimėlį stumiantis žmogus. Jei liftas yra ankštas, jame gali pritrūkti vietos elektra varomiems vežimėliams, skuteriams, nes jie dažniausiai užima 1500 mm – 1600 mm ilgio erdvę.

Keleivinių liftų saugumo įrenginiai

Liftuose turi būti savaiminio aukščio nustatymo įrenginiai tam, kad liftas sustotų kiekviename aukšte, ne toliau kaip 10 mm nuo grindinio krašto. Krovinio pakrovimo ar iškrovimo metu galima 20 mm paklaida.

Atsidariusių lifto durų angos plotis turi būti 950 mm. Durys turi likti atsivėrusios bent 8 sekundes, kad žmonės spėtų išlipti iš lifto ir į jį įlipti. Jeigu liftu naudojasi tik senjorai ir neįgalūs žmonės, durys turi likti atsivėrusios ilgiau nei 8 sekundes.

Durų „greito užsidarymo” ir „sulaikymo” mygtukai turėtų būti visų liftų kabinose. Paspaudus „sulaikymo” mygtuką, durys lieka atviros 30 sekundžių. Keleiviniuose liftuose niekuomet neturėtų būti įrengiamos rankinio valdymo durys. Liftų durys turi vizualiai skirtis iš aplinkos.

Kai kuriuose liftuose durys yra įrengiamos iš dviejų pusių. Tokiu atveju įeinama į liftą ir iš jo išeinama ta pačia kryptimi. Svarbiausias tokių liftų privalumas yra tas, kad juose nereikia apsisukinėti 180 laipsnių kampu. Tokios durys patogios ankštuose liftuose, kurių kabinų ilgis yra 1400 mm, o plotis –1100 mm. Dviejose kabinos pusėse esančias duris rekomenduojama įrengti tik tarp dviejų aukštų judančiuose liftuose. Kad ir kaip būtų, dviejose kabinos pusėse įrengtų durų variantas gali būti svarstomas ir tuomet, kai liftas aptarnauja daugiau nei du aukštus.

Lifto įrenginiai turi būti sureguliuoti veikti kuo logiškiau, kad naudotojams viskas būtų aišku. Jiems lengviau seksis orientuotis, jei lifto kabinoje ir šalia jos bus iškabinti struktūriniai planai.

Turėtų veikti lifto saugumo įrenginiai, stabdantys durų užsivėrimą, jei tarp jų yra žmogus ar daiktas. Tokie įrenginiai turėtų savaime reaguoti į kliūtį: kad jie veiktų, nereikia nei stumdyti kabinos durų, nei prie jų liestis. Tokiame įrenginyje turi būti integruota „šviesos uždangos” sistema, esanti 25 mm – 1800 mm aukščiau grindų. Veikiant tokiai sistemai, durys visai neužsiveria arba, sureagavusios į kliūtį, darsyk atsiveria.

Šalia lifto, priešais kabinos duris esančių aikštelių laisva erdvė turi būti 1800 mm ilgio ir 1800 mm pločio, kad lifto laukiantys žmonės galėtų laisvai manevruoti, įlipti į lifto kabiną ar iš jos išlipti. Tokios erdvės ribos turi būti pažymėtos vizualiai iš aplinkos išsiskiriančia grindų apdaila.

Kiekvienoje lifto laukimo aikštelėje specialus lifto įrenginys vaizdiniu ir garsiniu būdu turi signalizuoti, kad liftas sureagavo į iškvietimą, atvažiavo ar jau sustojo ir, jeigu įmanoma, – kur liftas judės toliau. Kaskart paspaudus, iškvietimo mygtukas turi užsižiebti ir paleisti garsinį signalą net ir tuo atveju, jeigu lifto kabina jau buvo prieš tai iškviesta.

Garsinis signalas turi būti 35–65 decibelų, atsižvelgiant į kiekvienos lifto laukimo aikštelės sąlygas.

Vaizdo indikatoriai, rodantys esamą lifto poziciją ir judėjimo kryptį, turi būti įrengiami 1800 mm – 2500 mm aukščiau grindinio, o juose matomos rodyklės ar skaičiai turi būti bent 40 mm aukščio.

Garsiniai signalai, pvz., varpelio skambesys nurodo judėjimo kryptį: vienas skambtelėjimas reiškia kilimą, o du – leidimąsi.

Lifto kabinoje vaizdiniu ir garsiniu būdu turi būti pranešama apie aukštus, judėjimo kryptį, durų poziciją. Vaizdinis indikatorius, kuriuo informuojama apie esamą aukštą, turi būti įrengtas virš valdymo skydelio, 1600 mm – 1800 mm nuo grindinio paviršiaus. Galima įrengti ir du vaizdinius indikatorius: vieną virš durų, o kitą – pačiame valdymo skydelyje. Garsiniu signalu galėtų būti 35 – 65 decibelų stiprumo balsas.

Vidaus apdaila keleiviniuose liftuose

Liftų kabinų grindinio paviršius turi būti neryškus, neslidus, tvirtas, turi būti panašios jo ir lifto laukimo aikštelės paviršių frikcinės savybės. Lifto kabinos grindų spalva neturėtų būti tamsi. Tokios rekomendacijos teikiamos todėl, kad silpnaregiams žmonėms, žengiantiems į kabiną, gali pasirodyti, kad po kojomis – gili lifto šachta.

Lifto kabinos sienos turėtų vizualiai skirtis nuo grindų ir lubų, kad silpnaregiai žmonės galėtų įvertinti lifto dydį bei formą. Lifto kabinos sienos turėtų būti neryškios, neblizgios, nespindinčios (kad nuo jų nekristų atspindžiai): daugumai žmonių tokie veiksniai sukeltų daug nepatogumų.

Ir vis dėlto, veidrodis turėtų būti įrengtas ant galinės lifto sienos, kad nusisukę žmonės per veidrodį matytų, kas vyksta už jų nugarų. Veidrodžio pradžia turi būti 900 mm aukštyje nuo grindų. Visa konstrukcija turi būti saugi, veidrodis turi tęstis iki lifto lubų. Per visą lifto aukštį besitęsiantys veidrodžiai neįrenginėjami, nes atvaizdai žmonėms gali atrodyti kaip realybė, ir jie, apsirikę, gali atsitrenkti į veidrodinę lifto kabinos konstrukciją.

Bet kokios stiklinės lifto dalys: durys, sienos ar šachtos turėtų būti aiškiai pažymėtos. Ženklinimai turi būti dviejuose aukščiuose: pirmasis – 850 mm – 1000 mm, antrasis – 1400 mm – 1600 mm aukščiuose. Visi ženklinimai turi aiškiai skirtis iš aplinkos.
Labai svarbus veiksnys – liftų kabinų apšvietimas. Dėl apšvietimo neturėtų kilti blizgesio, atspindžių, šešėlių efektų. Šviesos šaltiniai neįrenginėjami už ar šalia valdymo skydelio, kad jų šešėliai neklaidintų naudotojų.

Tinkamiausias apšvietimas būna skleidžiamas netiesioginio šviesos šaltinio, kurio šviesa tolygiai paskirsto po lifto kabiną, o naudojimas – primityvus. Viso lifto apšvietimas turi būti tolygus, šiek tiek silpniau gali būti apšviestos grindys (iki 100 liuksų).

Lifto kabinos turėklai turi būti pritvirtinti prie visų sienų, išskyrus tą dalį (ar dalis), kur įrengtos durys. Turėklais negalima uždengti valdymo skydelių. Turėklai pravartūs sutrikusios koordinacijos ir tiems žmonėms, kurie nesinaudotų liftu, jei jame nebūtų turėklų.

Liftų kabinose gali būti įrengiamos ir atlenkiamos kėdės. Jos neužima daug vietos, ypač – kai nėra naudojamos, tačiau jos labai praverčia silpnos sveikatos žmonėms. Tokios kėdės įrengiamos 500 mm virš grindinio paviršiaus; jų ilgis – 300 mm – 400 mm, o plotis – 400 mm – 500 mm. Atlenkiamos kėdės turėtų išlaikyti 100 kg svorį.