Bilietų aparatai turi būti visiems lengvai prieinami, o jų naudojimo taisyklės – visiems suprantamos. Jeigu bilietų aparatai yra skirti pėsčiųjų prieigai, arba tokie, kuriais galima naudotis neišlipant iš transporto priemonės, tai paviršius aplink juos turi būti lygus, be jokių kliūčių.
Laisvos zonos aplink aparatą matmenys: ne mažiau kaip 1850 mm ilgio ir 2100 mm pločio. Įrengiant tokius aparatus reikia pagalvoti apie tai, kad žmonės būna įvairaus ūgio, bilietus pirks ir neįgalieji, sėdintys vežimėliuose. Jeigu bilietų aparatai statomi ant grindjuosčių, tai jų kraštai neturi kyšoti iš po aparatų dugnų, kad neapsunktų vežimėliais judančių neįgaliųjų prieiga.
Monetų, atsiskaitymo kortelių, bilietų išdavimo angos, mygtukai ir kitas valdymas turi būti 750 mm – 1200 mm aukštyje nuo žemės. Turi būti puikiai matomas visas valdymo skydelis. Instrukcijos turi būti aiškios ir logiškos, jeigu įmanoma, į tekstą įtraukiami valdymo simboliai bei diagramos.
Bilietų aparatai, pasiekiami neišlipant iš automobilio, dažniausiai esantys prie automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo ar išvažiavimo, kai kuriems žmonėms gali sukelti nepatogumų, todėl kiekviename tokiame aparate turi būti skambutis ar domofonas, kad, prireikus pagalbos, vairuotojas galėtų susisiekti su aptarnaujančiu personalu. Turi būti sukurtos sąlygos įsigyti bilietus neišlipant iš transporto priemonės, iš anksto įsigyti internetu.
Jeigu bilietai parduodami personalo darbuotojo, tai langelis turi būti pasiekiamas neišlipant iš transporto priemonės. Stovėjimo aikštelėse, kuriose už bilietą mokama prieš grįžtant į automobilį, aiški informacija apie tokią mokėjimo tvarką turi būti skelbiama tokių aikštelių ribose.
Jeigu aikštelė yra paruošta tam tikram renginiui ir joje dirba personalo darbuotojai, tai turi būti įrengtos tam tikros komunikacinės priemonės: pvz., tiesioginė telefono linija su galimybe rašyti SMS žinutę. Tokia paslauga itin praverčia žmonėms su klausos sutrikimais, nes prireikus, jie gali pasiprašyti pagalbos ir ją gauti.