Pastato įrenginių skalė nustatoma pagal pastato pirminę paskirtį, dydį, galimą bendrą naudojimą, abiejų lyčių naudotojų santykį ir konkrečias, numatomas naudoti įrenginių medžiagas. Šie aspektai turėtų būti apsvarstomi kartu su pastato naudotojų poreikių įvairove tam, kad būtų nustatomos įrenginių kategorijos, vietos ir tipai, kurie tiks visiems norintiems jais naudotis žmonėms.
Sanitarinių įrenginių kiekis ir įvairovė turėtų būti nustatomi ankstyvose statybų stadijose, konsultuojantis su būsimais naudotojais, o taip pat ir su specialistais, atsakingais už planavimą, pastatų kontrolę, aplinkosaugą ir panašias sritis.
Naudotojų lyčių proporcija parodo kiek vyrų ir kiek moterų galimai naudosis pastatu, jo įrenginiais. Tačiau verta prisiminti faktą, kad dėl psichologinių ir socialinių priežasčių, moterys tualete užtrunka ilgiau nei vyrai.
Prognozuojamas abiejų lyčių naudotojų santykis tam tikrų tipų pastatuose:
Pastato tipas | Prognozuojamas santykis |
Susirinkimų pastatai | 50% vyrų, 50% moterų |
Baseinai | 50% vyrų, 50% moterų |
Kavinės, restoranai, visuomeniniai pastatai, naktiniai klubai | 50% vyrų, 50% moterų |
Teatrai ir koncertų salės | 50% vyrų, 50% moterų |
Prekybos centrai | 35% vyrų, 65% moterų |
Būsimų naudotojų lyčių proporcija priklausys nuo pastato tipo. Po kiek laiko ji gali keistis, taigi, visuomet pravartu įrengti kuo daugiau sanitarinių įrenginių, kad tiems pasikeitimams būtų iš anksto tinkamai pasiruošta. Jeigu sunku numatyti naudotojų lyčių santykio pokyčius, tai reikėtų pasiremti prognozėmis, kaip nurodyta šalia esančioje lentelėje. Kai kuriuose pastatuose toks santykis turi tendenciją nuolatos keistis. Pavyzdžiui, vieną kartą įvykio vieta gali pritraukti daugiau moterų, nes renginys bus skirtas joms, o kitą kartą gali būti daugiau vyrų. Tokie scenarijai turėtų būti numatyti dar statybų pradžioje, kad būtų įrengta kuo daugiau nekintančių sanitarinių įrenginių, kuriais galėtų naudotis abiejų lyčių naudotojai, arba laikinų tualetų zonų, kurias, prireikus, būtų galima lengvai prijungti prie vandentiekio ar drenažo sistemų.
Sanitariniai įrenginiai turėtų būti prieinamoje pastato dalyje, kuri patogiai jungiasi su pagrindiniu įėjimu, laukiamųjų zonomis ir kitais įrenginiais.
Abiejų lyčių naudotojams skirti tualetai turėtų būti kiekviename aukšte, o jų vieta aiškiai pažymėta. Jeigu to neįmanoma padaryti, tai tokie tualetai turi būti ne toliau kaip sekančiame aukšte, pasiekiami liftu. Jeigu senesnių pastatų viršutiniuose aukštuose lifto įrengti neįmanoma, tai tualetų įrenginiai turi būti netoli pagrindinio įėjimo.
Jeigu pastate reikia įrengti tik vieną arba du tualetus, tai vienas jų turėtų būti skirtas abiejų lyčių naudotojams ir jame turėtų būti praustuvė, kad atitiktų daugelio naudotojų poreikius. Jeigu pastate vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, tai turėtų būti įrengtas ir antras abiejų lyčių naudotojams pritaikytas tualetas. Tualetų skaičius dažniausiai priklauso ir nuo pastato vietos bei jo pirminės funkcijos.
Visuose viešuose pastatuose (ar jų dalyse) turi būti bent vienas abiejų lyčių naudotojams skirtas tualetas su atskirais įėjimais.
Iki sanitarinių įrenginių turėtų būti prieinama trumpiausiu keliu, kuriame negali būti kokių nors kliūčių. Labai svarbu, kad didesnių pastatų tualetai būtų įrengti vieni nuo kitų vienodais atstumais. Atstumas iki artimiausio pastato tualeto neturėtų viršyti 40 metrų. Mokyklose toks atstumas neturėtų viršyti 25 metrų.
Visi tualetai turėtų būti savarankiškai prieinami, pritaikyti taip, kad išliktų pastato naudotojų savigarba ir privatumas. Kai kurie žmonės tualetais naudojasi labai skubėdami ar dažniau už kitus. Tokiems naudotojams skirti tualetai neturėtų būti rakinami, kad nesigaišintų norintys jais skubiai pasinaudoti žmonės.
Įėjimai į prausimosi kambarius ir bendras persirengimo zonas yra patogesni, jei nėra durų. Vestibiuliai turėtų būti įrengiami tik tuomet, jei tai numatyta pastato plane. Jeigu naudojami praėjimai be durų, tai, privatumui išsaugoti, gali būti naudojamos pertvaros ar sienos.
Sanitariniai įrenginiai turėtų būti lengvai atpažįstami ir įrengti patogioje vietoje, o juos žyminčiuose ženkluose turėtų būti nurodyti tie, kas šiais įrenginiais gali naudotis: vyrai, moterys, abiejų lyčių naudotojai ar visi norintys naudotis žmonės. Toks žymėjimas yra labai reikalingas viešuose pastatuose, nes žmonės gali nepažinti aplinkos, lankytis pastate pirmą kartą. Daugeliui žmonių prireikia tualetų vos įėjus į pastatą, todėl turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti tualetais greitai ir neatkreipiant kitų žmonių dėmesio. Ženklai turi būti patikimi, nes jais naudosis daugybė žmonių.
Sanitarinių įrenginių tipas turėtų atitikti visų galimų naudotojų poreikius.
Pastato tipas | Gairės |
Tarpmiestinių ir vietinių autobusų bei traukinių stotys; keltų terminalai; oro uostai. |
|
Viešbučiai, moteliai ir gyvenamosios vietos: studentų bendrabučiai, jaunimo namai, lankytojų gyvenamosios zonos sveikatingumo centruose. |
|
Slaugos ar senyvų žmonių globos namai. |
|
Restoranai, kavinės ir barai. |
|
Mokyklos |
|
Darželinukų ir pradinukų mokyklos |
|
Paslaugų punktai (pvz., degalų kolonėlės) |
|
Baseinai, sporto ir laisvalaikio centrai |
|
Teatrai, kino salės ir kitos pasilinksminimų vietos |
|
Darbo vietos: įstaigos, fabrikai, parduotuvės ir pan. |
|
Laikini įrenginiai
Stacionarius sanitarinius įrenginius galima pakeisti laikinais kilnojamais įrenginiais tuo atveju, jeigu pastatu naudosis daugiau žmonių, nei buvo numatyta pirminiuose planuose, pvz., per įvairius renginius, festivalius ir koncertus. Laikinieji įrenginiai gali būti naudojami ir tada, kai įrenginėjami nauji ar remontuojami stacionarūs įrenginiai.
Kilnojami įrenginiai turi būti taip pat lengvai prieinami ir pritaikyti, kaip ir stacionarūs įrenginiai, nesvarbu, kur jie įrengiami, pvz., muzikos festivalyje kaime ir pan. Tualetai turi būti išdėstyti vienodais intervalais visame renginio sklypo plote. Šalia jų gali tekti įrengti pandusus, kad jais galėtų naudotis neįgalūs, vaikščiojimui naudojantys pagalbines priemones žmonės, tėvai, stumiantys vaikiškus vežimėlius, senjorai. Tokie kilnojami įrenginiai turi būti nuolatos valomi ir gerai prižiūrimi.
Kilnojamų įrenginių vieta pasirenkama atsižvelgiant ir į tai, kad prie jų turės netrukdomi privažiuoti sanitariniai ar tiekėjų automobiliai. Jeigu manoma, kad kilnojamais įrenginiais naudosis daug žmonių, tai tokia zona gali būti specialiai pažymėta, pajungtas vandens tiekimas ir įrengtas drenažas. Tokiu atveju, įrenginiais mielai naudosis ir daugybė tų žmonių, kuriems nepatinka naudotis biocheminiais tualetais.
Vienos lyties naudotojams skirti tualetai
Vienos lyties naudotojų tualetai (dar vadinami vyrų ar moterų tualetais, prausyklomis), turėtų būti kuo patogesni, saugesni, lengviau prižiūrimi, įrengti taip, kad naudotojai galėtų išsaugoti savo privatumą bei orumą. Pagal universalaus dizaino principus įrengti įrenginiai bus prieinami, pritaikyti, lengvai naudojami ir naujinami, kad atitiktų visų pastato naudotojų poreikius tiek dabartiniu momentu, tiek ateityje, nežiūrint į jų amžių, apimtis, galias ar negalias.
Tualetai turi būti įrengiami kabinose, į kurias galėtų patekti visi naudotojai, nors ir ne kiekviena kabina atitiks individualius naudotojų poreikius. Toliau išvardinamos visiems tinkamų įrenginių kombinacijos:
Visiems prieinamos tualetų kabinos
Prieinamos tualetų kabinos, skirtos vienos lyties naudotojams, turi būti įrengiamos taip, kad tiktų savarankiškai tualetu besinaudojantiems, vežimėlyje sėdintiems neįgaliesiems; vežimėlyje sėdintiems neįgaliesiems, besinaudojantiems tos pačios lyties slaugytojo pagalba; žmonėms, kuriems patogi šalia tualeto esanti praustuvė; žmonėms, kuriems naudotis vienu ar kitu sanitariniu įrenginiu reikia daugiau erdvės.
Reikėtų pagalvoti apie tai, kokio dydžio turės būti kabinos, jei galimai bus žmonių, kuriems kabinoje reikės kuo daugiau erdvės, jei jose turės būti šiukšliadėžėms skirtos vietos. Kabinos, skirtos žmonėms su judėjimo sutrikimais, kuriems reikia erdvės manievruoti, turi būti 900 mm – 920 mm platumo. Bendras kabinos ilgis priklausys nuo galinėje sienoje įrengto unitazo formos, durų pozicijos ir jų varstymosi į vieną ar į kitą pusę ypatumų.
Jeigu įmanoma, tai visi vienos lyties naudotojams skirti tualetai turi būti įrengiami pagal šiuos standartus. Jeigu tai neįmanoma, tada bent viena iš šešių kabinų turi būti pritaikyta žmonėms su judėjimo sutrikimais.
Sunkiau judantiems žmonėms patogesnės į įšorę atidaromos durys. Kad ir kaip būtų, viešųjų pastatų durys, dėl saugumo, dažniausiai atveriamos į vidų, kad jos nekliudytų praeivių.
Į vidų atsiveriančios durys turi būti lengvai nukeliamos nuo vyrių, kad jas lengvai būtų galima išimti, jeigu kabinoje nugriuvo žmogus ir griūdamas užrėmė duris.
Jeigu kabinos durys atsidaro į išorę, tai tualeto patalpų išdėstymas turi būti kruopščiai apsvarstytas, kad joje esantis žmogus, atidarinėdamas duris, neužgautų praeivių. Jeigu tik įmanoma, į išorę atsidarančios durys turėtų atsiremti į šalia esančią sieną. Iš vidaus turėtų būti įrengta horizontali rankena, kuria kabinos viduje esantys naudotojai uždarinės duris.
Rankenos turėtų būti abiejose kabinos pusėse. Sėdimosios klozetų dalys turi būti 480 mm virš grindinio, iš abiejų klozeto pusių turi būti vertikaliai įrengti pagalbiniai, reguliuojamo aukščio vamzdžiai.
Padidintos kabinos
Padidintos kabinos yra naudingos daugumai žmonių: tėvams su mažais vaikais ar vaikiškais vežimėliais, žmonėms su bagažu ar pirkinių krepšiais, šunimis vedliais vediniems neregiams ar silpnaregiams žmonėms.
Jeigu jų yra keturios ar daugiau kabinų, bent viena iš jų turi būti padidinta.
Padidintos kabinos turi būti 1200 mm pločio, su laisva 900 mm x 900 mm ploto erdve, skirta reikiamiems judesiams atlikti. Iš abiejų klozeto pusių reikia pritvirtinti po horizontalų turėklą, naudojamą įsitverti, prisitraukti, atsiremti; prie galinės sienos reikia pritvirtinti vertikalų turėklą; turi būti sulankstomas kūdikių vystymo stalas. Jeigu yra daugiau nei viena padidinta kabina, tai jos visos turi būti vienodai įrengtos.
Padidintomis kabinomis nepakeičiamos tos kabinos, kuriomis naudojasi žmonės su judėjimo sutrikimais. Tačiau toliau išvardinti rodikliai atitinka kuo didesnės grupės (pvz., tėvų su vaikais) žmonių poreikius.
Vienos lyties naudotojams skirti klozetai, praustuvės turi būti įrengti įvairiuose aukščiuose (680 mm – 900 mm), kad įrenginiais lengvai galėtų naudotis vaikai ir įvairaus ūgio žmonės. Čiaupai gali pradėti veikti automatiškai arba pasukus (atlenkus) rankenėlę. Jeigu yra atskiri karšto ir šalto vandens čiaupai, tai reikėtų ir įrenginio, kuriuo būtų galima sumaišyti skirtingų temperatūrų vandenį.