Abiejose durų pusėse turi būti pakankamai erdvės, kad žmonės galėtų lengvai manevruoti ir nekliudomi varstyti duris. Toje pusėje, į kurią durys atsidaro, reikia daugiau erdvės, kaip aiškiai pavaizduota paveikslėlyje.
Kiekvienose paradinėse bei vestibiulių duryse turi būti permatomo stiklo ruožas, kad įeinantys žmonės matytų, ar kas nors ateina iš priekio, ir atvirkščiai, kad būtų galima įvertinti patalpos, į kurią einama, dydį. Geras matomumas padeda orientuotis išeinant iš pastato ar į jį įeinant, suvokti artėjančios zonos saugumo lygį.
Matomumo zona turi būti 400 mm – 1600 mm virš grindinio lygio, mažiausiai 150 mm pločio ir įrengta ne arčiau kaip 200 mm prie durų krašto.
Duryse įrengtas stiklas nebūtinai turi būti stačiakampis, tačiau jis turi būti įstatytas taip, kad per jį galėtų žiūrėti įvairaus ūgio žmonės.
Naujuose pastatuose, atidarius duris turi būti bent 1000 mm pločio praėjimas, o senuose pastatuose užtenka 850 mm pločio praėjimo. Tačiau, jeigu tik įmanoma, ir senuose pastatuose tuos praėjimus reikia praplatinti iki 1000 mm. Matuojama nuo atidarytų durų krašto (įskaičiuojant rankenas) iki rėmo, nuo kurio durys yra atidaromos.
Jei durys – dvigubos, tai jas atidarius turi išlikti toks plotis, kaip ir anksčiau minėta.
Planuojant didelius pastatus, kur galimai lankysis daug žmonių, reikėtų pasvarstyti platesnių durų įrengimo klausimą.
Durys su skląsčiais turi atsiverti bent jau 90 laipsnių kampu.
Jeigu durys arba jose įstatytos permatomo stiklo plokštės yra blizgios, tai vietos, per kurias galima pažvelgti į kitą durų pusę, turi būti aiškiai pažymėtos. Stiklas turi būti permatomas bent dviejų aukščių zonose: 850 mm – 1000 mm ir 1400 mm – 1600 mm. Tos dvi zonos turi aiškiai išsiskirti iš aplinkos, o per jas turi matytis bet kuriuo paros metu. Kartais tai sunku pasiekti, nes foniniai paviršiai viduje yra vienokie, o išorėje – kitokie. Taip pat gali skirtis ir apšvietimai. Tokiu atveju gali būti labai pravartus dviejų spalvų žymėjimas.
Nesvarbu, koks stilius ar spalva, tačiau stiklas turi aiškiai išsiskirti iš aplinkos. Kitu atveju tai sukels nepatogumų visiems pastato naudotojams.
Paradinės durys turi išsiskirti iš aplinkos. Jeigu duryse įstatyto stiklo ir šalia esančių paviršių panašios spalvos, tai stiklas turi būti pažymėtas spalvotomis juostelėmis ar bet kokiomis kitomis detalėmis, išskiriančiomis įstatytą stiklą iš aplinkos.
Stiklinių durų kraštai turi būti aiškiai pažymėti ir gerai matomi. Pavyzdžiui, juos galima apklijuoti 25 mm pločio juostelėmis. Tokių durų apačią (400 mm) rekomenduojama daryti iš kietos medžiagos, kad jų nesubraižytų metaliniai neįgaliųjų vežimėlių pakojai.
Jei tik įmanoma, reikia įrengti automatines paradines duris. Metalinės durų detalės turėtų atitikti universalaus dizaino reikalavimus. Durų valdymo pultai bei domofonai turi būti lengvai pasiekiami ir tinkamai veikiantys.
Norėdami pamatyti daugiau tempkite foninį paveikslelį