Akustika

Pastato akustinės sistemos turi būti projektuojamos taip, kad atitiktų galimus naudotojų poreikius: aiškiai girdėti kalbėjimą, muziką ir kitus garsus. Galima sakyti, kad gera akustika yra tuomet, kai garsas skaidriai skamba, negirdėti jokių foninių triukšmų, aido.

Pastato ir išorinio triukšmo šaltinių artumas, vidaus apdaila; atskirų kambarių dydis ir forma; akustinės pastato statybinių ir apdailos medžiagų, baldų savybės gali įtakoti bendrąją pastato akustiką. Visi šie veiksniai turi būti apsvarstyti pirminėse pastato planavimo stadijose.

Kambariai (asmeniniai kabinetai, susirinkimų, konsultavimo patalpos, maldos erdvės ir t.t.), kur tyla – labai svarbus faktorius, privalo būti kuo toliau nuo išorinių triukšmo šaltinių. Tokios zonos, kur reikia tylos, nuo kitų pastato erdvių gali būti atskirtos vestibiuliais, įstiklintomis sienomis, pertvaromis ar kitais kambariais.

Kiekviename kambaryje geriausia akustika išgaunama sujungiant nedidelį foninį triukšmą ir aidėjimo laiką.

Optimali aido trukmė priklauso nuo kambario paskirties – gal ten kalbės vienas žmogus, bus pristatomi garsiniai ar vaizdiniai muzikos kūriniai. Jeigu kambarys skirtas vieno asmens kalbėjimui, tai aidėjimo trukmė privalo būti kuo mažesnė. Tuo tarpu kambariuose, kur bus klausomasi muzikos, turėtų ilgiau aidėti. Patalpoje, kur klausomasi chorinės muzikos reikės ilgesnio aidėjimo, nei patalpoje, kur klausomasi šiuolaikinės muzikos. Kalbėjimą sunkiau suprasti erdvėse, kur aidėjimo trukmė yra ilgesnė.

Aidėjimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo erdvės dydžio ir to, kiek joje yra garsą atspindinčių ir absorbuojančių paviršių. Erdvėje, kurios įrengimui buvo naudoti garsus gerai sugeriantys paviršiai, garsai neaidės, aidėjimas bus užslopintas. Jei patalpai įrengti naudojami kietesni, garso nesugeriantys paviršiai, aidėjimo trukmė bus ilgesnė, tarsi bus sukurtas „gyvo garso” efektas. Be to, didesni paviršiai sukelia ilgesnį aidėjimą, negu mažesni paviršiai.

Taigi, didesnėje erdvėje reikia daugiau garsą absorbuojančių paviršių, kad rastųsi mažesnei erdvei būdingas aidas.

Kietos paviršiaus medžiagos: betonas, mūras, tinkas ir medis atspindės garsą ir taip bus sukurta aidinti, potencialiai triukšminga ir skardžiagarsė aplinka.

Minkštesni paviršiai: kilimas, užuolaidos, skaidulinės plytelės ir apmušalai sugers garsą, ir taip bus sukurta tylesnė vidinė aplinka.