Pastatų virtuvės ir gaiviųjų gėrimų zonos turi būti visiems prieinamos, patogios ir suprantamos. Tokios vietos dažniausiai įrengiamos šalia valgymo ir sėdėjimo zonų. Laisvo išdėstymo virtuvė ir valgymo zona yra priimtinesnės, nes nešant padėklus, lėkštes ir gėrimus, nereikia atidarinėti durų.
Virtuvėje turi būti skirtingų aukščių darbo paviršiai. Po žemesniais paviršiais turi būti ir niša keliams pakišti, kad įvairiais prietaisais besinaudojantys žmonės galėtų sėdėti.
Jeigu įmanoma, darbo paviršiai virtuvėje ir gaiviųjų gėrimų zonoje turi būti įrengiami skirtinguose aukščiuose, kaip parodyta šalia esančiame paveikslėlyje.
Galima įrengti ir reguliuojamo aukščio paviršius. Jie valdomi elektra, todėl kiekvienas žmogus gali pagal save pasireguliuoti aukštį.
Fiksuoto aukščio paviršiai stovintiems žmonėms įrengiami 900 mm, o sėdintiems žmonėms – 760 mm aukštyje. Niša sėdinčiųjų žmonių keliams pakišti turi būti 700 mm aukščio, 600 mm gylio ir 800 mm pločio. Jos įrengiamos viryklių, kriauklių ir kitų darbo paviršių apačioje, netoli orkaičių, skalbimo mašinų, indaplovių, šaldytuvų, šaldiklių ir pan.
Nišos, skirtos privažiuoti prie darbo paviršių neįgaliojo vežimėliu, pusė pasirenkama atsižvelgiant į durų varstymo kryptį ir esančius valdymo skydelius. Nišose negali būti jokių spintelių, kampainių, vamzdžių ir laidų. Priešais nišą turi būti tuščias 1370 mm x 800 mm plotas.
Po stacionariais įrenginiais turi būti 150 mm gylio ir 250 mm aukščio niša, kad priėjimas prie tokių įrenginių būtų daug patogesnis.
Jeigu gaiviųjų gėrimų zonoje įrenginių, kuriais atliekami nesudėtingi veiksmai, yra labai nedaug (pavyzdžiui, vien gėrimų gamybos arba maisto šildymo), tai 850 mm aukštyje galima įrengti vieną darbo paviršių. Tokie paviršiai neįrenginėjami virtuvėse, kuriose ruošiami sudėtingi patiekalai, nes tai galimai pailgins jų gamybos procesą.
Virtuvė su darbo paviršiumi ir prietaisais, esančiais ant trijų jos sienų, turi būti su tuščia 2400 mm skersmens erdve, kaip parodyta šalia esančiame paveikslėlyje. Jeigu virtuvėse ar gaiviųjų gėrimų zonose darbo paviršiai įrengiami dviejose pusėse, o per kitas dvi puses galima praeiti, tada tarp tų darbo paviršių turi būti laisva 1100 mm pločio erdvė, kaip parodyta šalia esančiame paveikslėlyje.
Virtuvės ir gaiviųjų gėrimų zonos turi būti įrengtos taip, kad judėjimo atstumai būtų nedideli, nereikėtų per visą patalpą nešioti daiktų. Tai būtų naudinga visiems, o taip pat sumažėtų spūsčių rizika tuomet, kai patalpoje yra daugiau negu vienas žmogus. Visos patalpos išdėstymas turi būti logiškas, įskaitant sandėliavimo, paruošimo, gaminimo ir valymo zonas.
„L” ir „U” formos išdėstymai yra patogiausi ir kompaktiškiausi. Esant tokiems išdėstymams, virtuvės darbo paviršiai yra ilgi ir tai itin patogu žmonėms, kurie maistą tempia arba stumia stalviršiu, o ne neša produktus iš vienos darbo srities į kitą. Itin patogu, kai tokiame stalviršyje įrengiami viryklės degikliai, jų viršutinės dalys, bei kriauklės, kad puodų ir prikaistuvių nereikėtų kilnoti. Jie galėtų būti pripildomi vandens ir stumiami per stalviršį.
Atskira virtuvėlė su lygiagrečiai vienas šalia kito esančiais darbo paviršiais yra ne tokia patogi, nes reikia nešioti daiktus iš vienos patalpos pusės į kitą.
Esant žemesnio aukščio virtuvės stalviršiams, papildomai galima įrengti ištraukiamas lentynas. Jas pravartu įrengti šalia kaitlenčių, orkaičių ir šaldytuvų. Tokios lentynos turi būti gerai pritvirtintos ir nelinkti, nelinguoti nuo keptuvės, puodo ir pan. svorio. Tokios lentynos labai praverčia ankštoje patalpoje, kur dėl griežtų reikalavimų neįmanoma įrengti nišos keliams pakišti. Lentynos turi skirtis nuo jas supančių paviršių, kad ištrauktos būtų aiškiai matomos. Priekinis lentynos galas turi būti lengvai sugriebiamas, kad palengvėtų šio įrenginio naudojimas.
Darbo paviršiai virtuvėse ir gaiviųjų gėrimų zonose turi aiškiai skirtis nuo sienų ir grindų paviršiaus. Taip pat nuo minėtų paviršių turi skirtis spintelių durys ir stalčių priekinės dalys.