Dušas

Vonios įrenginiai būna įvairių tipų pastatuose: gyvenamuose ir svečių namuose; sporto ir laisvalaikio pastatuose; sveikatingumo centruose; kai kuriose įstaigose. Dušai ir vonios kambariai turi būti įrengiami pagal universalaus dizaino principus – pritaikyti ir visiems prieinami.

Tinkamai įrengti dušai yra lengviau prieinami ir saugesni nei vonios. Jais besinaudojantys žmonės dažniau gali apsieiti be pagalbos. Tačiau patartina įrengti ir dušą, ir vonią. Dizaineriai turėtų pagalvoti kaip vonios kambarį įrengti ne tik pagal reikalavimus, tačiau ir padaryti jį patrauklesniu. Jeigu patalpoje yra daugiau nei vienas įrenginys, tai naudotojams turėtų būti suteikta galimybė į juos patekti ir kairės, ir iš dešinės pusės. Jeigu pastate tokių patalpų yra keletas, tai jų planuotė turi būti vienoda (t. y., įkėlimas į vonią ar dušą visose patalpose turi būti galimas iš tos pačios pusės). Bendro naudojimo vonios kambarių pritaikymas turi būti optimalus.

Visi vonios kambariai ir dušai turi būti lengvai prieinami. Jeigu iš vonios kambario ar dušo patalpos galima tiesiogiai patekti miegamąjį kambarį, tai durys į tą kambarį turi atsidarinėti taip, kad tarp minėtų dviejų patalpų būtų galima lengvai judėti. Jeigu dušų patalpos yra įrengtos pvz., sporto centruose, tai jos turi būti kuo arčiau tos vietos, kuriai jie skirti ir aiškiai pažymėtos.

Visiems prieinami atskiri dušai

Visiems prieinami savarankiško naudojimo atskiri dušai turi būti bent 2300 mm x 2500 mm ploto, o jų išdėstymas turi būti toks, kaip pavaizduota šalia esančiame paveikslėlyje. Jeigu patalpose yra daugiau nei vienas tokio tipo dušas, tai įrenginių išdėstymas visose kabinose turi būti vienodas.

Visiems prieinamame atskirame duše turi būti įrengtas neišsikišantis latakas. Bet koks paviršiaus iškilimas negali sudaryti didesnio kaip 50 laipsnių kampo su horizontalia plokštuma, kurioje jis yra.

Rekomenduojama įrenginėti paprasčiausio valdymo dušus: turi būti aišku kaip kontroliuoti vandens srovę, temperatūrą. Dušų valdymo vieta turi būti aiškiai pažymėta, kad ją lengvai rastų silpnaregiai, akli, dėl patalpoje susikaupusių garų blogai matantys, likę be akinių žmonės. Reikia turėti omenyje, kad minėti žmonės gali suklysti: užuot padidinę srovę, gali pakeisti vandens temperatūrą ir nusiplikyti karštu vandeniu.

Grindų nuožulnumą galima sukurti naudojant paprastas grindų plokštes; betono ar medžio grindyse įtaisant nišinius lovelius. Lovelius galima įrengti ir ant jau esamo paviršiaus, padarant nedidelį grindų nuolydį.

Tokie nuolydžiai dažniau daromi moderniuose dušuose, nes nereikia ardyti esamo grindinio.

Visose dušų kabinose esančios grindų plytelės ar plokštės turi būti įrengtos taip, kad nebūtų aštrių kraštų ar išsikišusių apdailos detalių; pro jas turi pratekėti vanduo. Grindų apdaila turi būti neslidi nei sausa, nei drėgna.

Dušo kabinos plotis turi būti bent 1200 mm x 1000 mm, angos durys turi būti atstumiamos į abi puses. Į dušą turi būti patenkama per priekį ar vieną iš šonų, o šalia dušo turi būti 1800 mm pločio tuščia erdvė, skirta įvairiems būtiniems žmonių manevrams.

Nuimama reguliuojamo aukščio dušo galvutė bei svirtinė rankena, kuria reguliuojama dušo srovė ir vandens temperatūra, turi būti įrengtos ant sienos, statmenos dušo kėdutei. Dušo galvutė turi būti 1200 mm – 2000 mm virš grindinio, o valdymas turi būti įrengtas 750 mm – 1200 mm virš grindinio. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių. Temperatūros valdymo įrenginys turi būti aiškiai matomas ir lengvai naudojamas.
Dušo kabinoje turi būti stipriai prie sienos pritvirtinta atlenkiama plastikinė kėdutė su atlošu. Priekinė kėdutės dalis turi būti 650 mm atstumu nuo sienos, kad neįgalūs žmonės ant jos galėtų persėsti iš kairės, ir dešinės pusės. Kėdutė turi būti pritvirtinta 450 mm – 480 mm aukštyje, o jos plotis turi būti 500 mm.

Antra atlenkiama kėdutė gali būti įrengta toliau nuo dušo kabinos. Ja galės naudotis persirengiantys, plaukus džiovinantys žmonės. Tokios kėdutės turi būti patikrintos ir reguliariai išbandomos. Svarbu, kad įtvirtinimai nebūtų išklibę, kėdutės išlaikytų reikiamą svorį.

Dušo užuolaida (arba keliomis, jeigu to reikia) dengiama visa prausimosi zona ir apatiniui turėklai, tačiau ja negalima dengti dušo valdymo vietos. Dengiamoji užuolaida suteikia privatumo besimaudantiems ir jiems padedantiems žmonėms, apsaugo nuo vandens asmeninius daiktus.

Kiekvienoje dušo patalpoje turi būti papildomi įrenginiai: rankšluosčio laikiklis, drabužių pakabos, veidrodžiai ir pan. Kėdutė, turėklai ir kiti svarbūs priedai turi aiškiai skirtis nuo juos supančių paviršių. Stacionarūs apatiniai ir vertikalūs turėklai turėtų būti tose vietose, kurios yra nurodytos šalia esančiame paveikslėlyje bei persirengimo zonose.

Visiems prieinami dušai su klozetais

Savarankiškai naudojamų dušų su klozetais plotas turi būti 2700 mm x 2800 mm.

Išdėstymas, pavaizduotas šalia esančiame paveikslėlyje. Tokia planuotė yra tinkama sujungtuose viešbučio kambariuose, gyvenamosiose patalpose bei persirengimo kambariuose, įrengtuose sporto, laisvalaikio ir kitose patalpose.

Didelė praustuvė tokiose patalpose reikalinga tam, kad žmonės galėtų gerai nusiprausti, išsiplauti galvą ar bet kokį asmeninės higienos daiktą. Rekomenduojamas tokios praustuvės plotis turi būti 500 mm, gylis – 550 mm. Tinkamiausias variantas – reguliuojamo aukščio praustuvės (750 mm – 900 mm virš grindinio paviršiaus) įrengimas.

Žemiau praustuvės esanti erdvė turi būti atvira ir tuščia – kad naudotojas nesusižeistų savo kelių. Nerekomenduojami pjedestalai, nes jiems esant, mažėja manievravimo erdvė. Išsikišę į kabinos erdvę vandens tiekimo vamzdžiai turėtų būti su apsaugomis.

Ant klozeto sėdintis žmogus greičiausiai nepasieks didesnių praustuvių čiaupų. Tokiu atveju žmogus, prieš pradėdamas naudotis praustuve, dažniausiai norėtų prileisti į ją vandens. Todėl labai svarbu, kad praustuvė būtų su kamščiu.