Įėjimas

Pastato išorė ir jo funkcionalumas didele dalimi priklauso nuo pagrindinio įėjimo dizaino. Įėjimai – tai vietos, per kurias galima patekti į vidų; darbuotojams, gyventojams ir svečiams – tai pagrindinės pastato vietos; taip pat įėjimai – tai pastatą reprezentuojančios vietos; prie įėjimų, tiek vizualiniu, tiek praktiniu būdais suteikiama informacija apie pastato galimybes universalaus dizaino atžvilgiu.

Naudojantis logiškai ir patogiai įrengtu įėjimu, dažniausiai susidaro teigiamas įvairių galimų naudotojų požiūris į pastatą (vietą) bei pajaučiamas svetingumas. Gali susidaryti ir neigiamas įspūdis, jei, pirmąkart atėjus, sunku rasti pagrindinį įėjimą arba pro jį nepatogu (o kartais ir neįmanoma) patekti į vidų: sunkios durys, per siauras įėjimas ir pan. Tokiais atvejais, kai kurie žmonės pasijaučia nelaukiami arba visai nepageidaujami.

Panašų įspūdį naudotojams gali daryti priimamojo bei laukiamojo patalpų dizainas, kuris gali būti tiek standartinis, tiek visiems patogus universalusis. Jei yra galimybė lengvai ir savarankiškai judėti apie pastatą ir jo viduje, jei pastatas įrengtas pagal puikiai apmąstytą planą: aiškūs įėjimo (ir išėjimo) maršrutai, nepriekaištingai įrengtos bei veikiančios durys ir pan., galima manyti, kad pastatas kurtas laikantis universalaus dizaino principų

Kartais įėjimo į pastatą galimybės gali būti ne visiškai aiškios. Pavyzdžiui, kai kuriose privačiose įstaigose ir gyvenamosiose patalpose užtikrinamas patogus darbuotojų ir gyventojų įėjimas, tačiau pašalinių įėjimas – blokuojamas.

Pavyzdžiui, didmeninės prekybos parduotuvių įėjimai turi būti įrengti taip, kad visi potencialūs naudotojai galėtų lengvai patekti į vidų visą dieną. Kai kuriais įėjimais neribojamas žmonių patekimas į vidų, tačiau durys uždaromos dėl energijos taupymo ar netoliese vykstančio eismo garsų izoliacijos.

Pastato įėjimų prieigose turi būti skelbiama apie jo prieinamumo galimybes – pavyzdžiui, visi, kurie galbūt norės ar bus įgalioti patekti į vidų, tai galės padaryti patogiai bei savarankiškai.

Vidinių durų paskirtys: izoliuoti kambarį kaip privačią zoną; pritildyti išorės garsus; užtikrinti saugumą. Durys privalo būti įrengtos ir veikti taip, kad kilus pavojaus grėsmei, žmonės pro jas sklandžiai išeitų iš pastato.

Kiekvienas pastato įėjimas turi būti įrengtas lengvai prieinamoje vietoje ir ryškiai skirtis nuo pastato išorės. Jis gali skirtis stogeliu, specialia niša durims, vidiniu kiemeliu. Be to, gali skirtis įrangos medžiagų tekstūra. Tokios išskyrimo priemonės ypač patogios žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. Orientuotis gali padėti natūralios jutiminės detalės: vandens fontanėlio čiurlenimas, augalų šlamesys, jų skleidžiami kvapai. Rasti įėjimą į pastatą tamsiu paros metu lengviau, kai ieškomas įėjimas dirbtinu būdu apšviestas. Visi be išimties naujų pastatų įėjimai turi būti įrengti pagal universalaus dizaino reikalavimus.

Patogios galimybės naudotis pagrindiniu įėjimu turi būti suteiktos įvairių grupių žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, apimčių ar negalios; pagal universalaus dizaino nuostatas, atsarginis įėjimas tokiais atvejais – ne išeitis.

Įrenginėjant įėjimus pagal universalų dizainą jau esančiuose pastatuose, sklypų ar pastatų teritorijose, gali rastis tam tikrų suvaržymų. Bet kokiu atveju, turi būti apsvarstomos tiek vidinės, tiek išorinės tobulinimo galimybės: galbūt įmanoma rasti viduje vietą lengviau prieinamam ir dažniau naudojamam pagrindiniam įėjimui įrengti. Planuojant išorinius patobulinimus, reikėtų apsvarstyti galimybę įrengti laiptus ar pandusą, jei tam yra pakankamai vietos. Kad ir kaip būtų, jeigu tobulinti nėra galimybių, reikėtų spręsti įėjimo visiems prieinamoje vietoje įrengimo klausimą.

Tiek alternatyvūs, tiek pagrindiniai įėjimai turi būti visiems prieinami ir aiškiai pažymėti.

Tokia situacija, kai neįgalieji į pastato vidų gali patekti tik per darbuotojams skirtą įėjimą, negali būti pateisinama; tokia diskriminacija bet kokios grupės žmonių atžvilgiu negali būti pateisinama.

Šalia kiekvieno įėjimo turi būti pakankamai vietos apsisukti, kitaip manevruoti. Nesvarbu, ar tai būtų vieta pastato viduje, ar jo išorėje. Žmonės, prieš išeidami iš pastato, dažnai sustoja užsisagstyti paltą ar išskleisti skėtį, todėl tam šalia išėjimo turi būti skirta pakankamai vietos, kad jie netrukdytų į pastatą įeinantiems ar iš jo išeinantiems praeiviams. Jeigu įėjimai įrengiami pandusų, laiptų takų ar ilgesnių koridorių apačioje arba viršuje, tai ties jais turi būti paliekama pakankamai vietos manevruoti vežimėliais judantiems neįgaliesiems, tėvams, stumiantiems vaikiškus vežimėlius, savarankiškiems silpnaregiams, akliesiems bei akliesiems, einantiems su šunimis vedliais. Rekomendaciniai tokių manevrams skirtų vietų matmenys 2400 mm x 2400 mm.

Į išorę atsidarančios durys turi būti įrengtos taip, kad jas varstant nekiltų pavojus kitapus galimai stovintiems žmonėms. Net jeigu tokios durys yra įrengtos netoli panduso ar laiptų kraštų, jų varstymas jokiu būdu neturi trukdyti žmonėms, kurie tuo metu galimai naudojasi minėtais įrengimais.

Kai įėjimai į pastatą yra keli, žmonės gali rinktis per kurį įeiti. Pasirinkimo galimybė padidina visų grupių žmonių norą naudotis pastatu. Kiekvieno įėjimo slenkstis turi būti lygus. Tokie slenksčiai labai praverčia įvairių grupių naudotojams, nors, pvz., lyjant lietui, dėl jų gali kilti tam tikrų nepatogumų. Jei įmanoma, slenkstis turėtų būti viename lygyje su šiapus ir anapus durų esančiais paviršiais.

Kartais neįmanoma įrengti lygaus slenksčio. Alternatyvus slenkstis negali būti aukštesnis kaip 10 mm, o jo briaunos – ne didesnės kaip 5 mm; briaunos privalo būti užapvalintos.

Nedidelės nišos prie įėjimo, stogeliai virš jo įrenginėjami tam, dengtų durų zoną nuo lietaus. Puikus sprendimas – netoli įėjimo į pastatą įrengti drenažo groteles, kad ten nesikauptų balos.

Lauke laukiantys žmonės gali pasislėpti nuo lietaus ar sniego durų nišose, po stogeliais, įrengtais virš durų. Tokie įrengimai yra labai naudingi, jeigu prieš atsiveriant pastato durims, reikia surinkti saugos ar įėjimo kodus. Kodų įrangos turi būti įrengiamos 1200 mm gilumoje ir 2200 mm – 2500 mm aukštyje. Jeigu nišoje esančios durys viengubos, tai nuo nišos iki durų rankenos turi būti 600 mm pločio tarpas.

Požeminių ir daugiaaukščių automobilių aikštelių liftai bei pagrindiniai įėjimai turi būti prieinami kiekviename aukšte.

Vedantys į pastatą pėsčiųjų tuneliai ar takai turi būti kuriami ir įrengiami pagal universalaus dizaino standartus.

Jeigu vienintelis įėjimas į pastatą yra skirtas personalui (pvz., gamybiniuose pastatuose), tai jis privalo būti pritaikytas ir kitų grupių žmonėms.

Didelių pastatų (pvz., traukinių stočių) durys turėtų būti visada atviros, kad už jų nekliūtų įeinantys ir išeinantys žmonės. Jeigu dėl saugumo ar aplinkos ypatumų įrengti tokių durų neįmanoma, tuomet reikia įrengti automatines duris.

Visiems prieinamas įėjimas turi būti įrengtas ir griežtai saugomuose pastatuose (teismų rūmuose, policijos nuovadose). Žinoma, su tam tikrais saugos reikalavimais, apibūdinamais universalaus dizaino nuostatose.
Daugiabučiuose pastatuose turi būti įrengti ne tik visiems prieinami bendrieji įėjimai, bet ir visiems prieinami įėjimai į kiekvieną butą.