Vestibiulis

Daugumoje pastatų esančiuose vestibiuliuose būna vidiniai ir išoriniai durų įrenginiai. Vestibiuliai dažniausiai įrenginėjami dėl aplinkos ypatumų ir saugumui užtikrinti. Kad ir kaip būtų, jeigu išorinių durų bei pastato išdėstymo plane nėra reikalavimo įrengti vestibiulius, tokiu atveju jų paprasčiausiai nereikia. Net ir geriausios durys gali tapti potencialiu kliuviniu bei užimti laisvą plotą, kuris turėtų būti be kliuvinių. Taigi, vestibiuliai neįrenginėjami, jeigu planuose nenumatyta, jog tai bus itin svarbios pastato funkcionavimui patalpos.

Jeigu vestibiulius vis tik reikia įrengti, jie turi būti kuo didesni, kad tarpe tarp vidinių ir išorinių durų būtų galima tinkamai manevruoti. Bendras vestibiulių dydis priklauso nuo pastato tipo, galimo naudotojų skaičiaus, nuo to, ar įėjimas į pastatą tuo pačiu metu bus naudojamas ir kaip išėjimas, ar bus reikalinga apsauga prie vidinių arba išorinių durų.

Nors vestibiulis įstaigų pastato pirmame aukšte ir nebus toks didelis, kaip prekybos centre, tačiau jis vis tiek turi būti prieinamas, lengvai naudojamas ir atitikti matmenis, pateiktus žemiau. O prekybos centrų bei universalinių parduotuvių vestibiuliai turi būti pakankamai dideli, kad žmonių srautai galėtų nevaržomai judėti į abi puses. Be abejo, tarp durų turi būti pakankamai laisvos erdvės, kad joms varstantis, nekiltų susidūrimo grėsmė. Geriausias sprendimas – automatinių durų įrengimas.

Prekybos centrų ir mažmeninių parduotuvių vestibiulių įėjimai turi būti aiškiai pažymėti, kad juos lengvai rastų prekių vežimėlius stumiantys žmonės. Dėl saugumo tokie įėjimai žymimi vienos žmonių eismo krypties ženklais, tačiau ir tokiu atveju turi būti palikta pakankamai vietos manevruoti vežimėliais.

Jeigu išorinės vestibiulio durys nerakinamos, o vidinėse – įrengta apsaugos įranga, tai turi būti pakankamai vietos, kad naudotojas galėtų įvesti kodą, pasinaudoti domofonu (telefonspyne) ar prieiti prie apsaugos posto. Tokiu atveju turi būti pakankamai vietos tarp vidinių ir išorinių durų.

Rekomenduojami vestibiulių matmenys pateikiami paveikslėlyje. Pagrindinis matmuo yra 1600 mm laisva erdvė tarp dviejų atidarytų durų. Kaip jau anksčiau minėta, kai kuriuose didesniuose pastatuose, atsižvelgiant į situaciją, matmenis tenka didinti: jei lankosi daug žmonių; jei įrengta saugos kontrolė.

Vestibiuliuose nereikėtų laikyti ar demonstruoti prekių, nes už jų kliuvinėtų vestibiulių naudotojai, sumažėtų manevrams skirti plotai.

Kolonos, vamzdžiai ar atramos neturėtų būti išsikišę į visų naudojamą maršrutą daugiau kaip 100 mm, kitu atveju minėtos įrangos gali tapti kliuviniais, sukelti kitokių pavojų. Seniai statytuose pastatuose, kuriuose jau nieko nebeįmanoma pakeisti, turėtų būti įrengtas aiškiai matomas turėklas, skiriantis minėtas įrangas nuo visų naudojamo maršruto.

Apšvietimas vestibiuliuose turėtų būti apdariai parenkamas, sukuriant pereinamąją šviesos zoną tarp išorinės ir vidinės aplinkų. Jeigu lauke skaisčiai šviečia saulė, tai, įėjus į pastato vidų, gali atrodyti palyginti tamsu. O tamsiu paros metu, net ir gerai apšvietus lauko zoną, viduje gali atrodyti gerokai šviesiau, nei yra iš tikrųjų. Tokiu atveju, žmonių akims reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos.

Staigus ir ryškus šviesos pasikeitimas gali sukelti daug problemų ar netgi skausmą. Tinkamai pritaikytas vidinis vestibiulių apšvietimas slopina tokius šviesos pokyčio efektus.

Jei vestibiuliuose yra poliruoti ekranai ar durys, reikia įsitikinti, ar nuo jų nekrinta klaidinantys, potencialiai pavojingi atspindžiai. Stiklą naudoti nedraudžiama, tačiau jo panaudojimo atvejais viskas turi būti gerai apgalvota. Poliruoti elementai vestibiulyje gali kelti ir teigiamus efektus – pastato vidus vizualiai lengviau atskiriamas nuo jo išorės. Pirmą kartą į pastatą įeinantiems žmonėms bus aiškesnis pastato išdėstymas. Stiklas vestibiulyje gali būti naudojamas neprigirdinčių ir kurčių žmonių patogumui: atspindžiai padeda matyti, kas vyksta už jų nugarų.

Kilimų nišos vestibiulių viduje turi būti projektuojamos taip, kad kilimas būtų viename lygyje su grindimis. Kilimas turėtų sugerti vandenį nuo batų padų bei įvairių vežimėlių ratų. Jo paviršius turi būti tvirtas ir lygus. Kilimai neturėtų būti vilnoniai, lengvai suspaudžiami, kitu atveju kiltų problemų žmonėms, naudojantiems vaikštynes ar bet kokius vežimėlius.

Jeigu įmanoma, pastate nebeturėtų būti įrenginėjami vidiniai vestibiuliai. Net moderniausios durys gali tapti kliūtimis kai kuriems žmonėms, o vestibiuliai gali trukdyti lengviausiu keliu patekti į pastato vidų. Kad ir kaip būtų, kartais vidiniai vestibiuliai atlieka labai svarbias funkcijas: izoliuoja gaisro plitimą, garsą (saugumo ar privatumo sumetimais).

Jei vis tik vidinis vestibiulis įrenginėjamas, reikia pagalvoti apie erdvę, kurioje laisvai judėtų galimas žmonių srautas, nevaržomai varstytųsi tuo pat metu atvertos dvejos durys, nesusidarytų kitokios kliūtys praeiviams. Durys turi būti tinkamos, o jų kontrolė – paprasta.

Vidinių vestibiulių matmenys yra labai panašūs į prieš tai aprašytus.

Vestibiuliuose turi pakakti vietos žmonėms judėti dviem kryptimis, manevruoti. Tarp dviejų atidarytų durų kraštų turi būti išlaikytas 1600 mm atstumas.