Judėjimo maršrutai

Jei pastatas gerai suplanuotas, galima be jokių problemų patekti į bet kurią atvirą pastato vietą: alėjas, koridorius ar vestibiulius.

Bendras visiems prieinamų maršrutų suplanavimas turi būti logiškas, lengvai suprantamas, patogus, atstumai tarp įvairių objektų – kuo trumpesni.

Atstumai tarp įvairių pastato objektų priklauso nuo jo paskirties ir dydžio. Jei atstumai santykinai trumpi, susisiekimas tarp objektų – geras, pastatu mielai naudosis daugybė žmonių.
Jeigu tik įmanoma, reikėtų išvengti lygių pokyčių tame pačiame aukšte. Jeigu seniau įrengtuose pastatuose lygių nebeįmanoma suvienodinti, reikėtų pagalvoti apie pandusų, keltuvų ar liftų įrengimą.

Cirkuliaciniuose maršrutuose (ten, kur judėjimas vyksta ratu) negali būti kliuvinių, lubos nuo grindų turi būti pakankamai aukštai. Langai turėtų atsidarinėti į tokių maršrutų išorę, nes kitu atveju jie taps kliuviniais, mažinančiais maršruto erdvę.

Pastatai, kuriuose išdėstyta daug atvirų patalpų (įstaigų, parduotuvių, galerijų, laukiamųjų zonų) yra labai patogūs: nėra vidinių durų ar kitokių padalijimų, galinčių trukdyti žmonių judėjimą. Kad ir kaip būtų, cirkuliaciniai maršrutai turi būti aiškiai, skirtingomis spalvomis pažymėti ant grindų. Žymėjimai neuždengiami kilimėliais, baldais.

Potencialūs kliuviniai ir kiti riziką keliantys objektai privalo aiškiai matytis. Cirkuliacinių maršrutų matmenys yra labai panašūs į rekomenduojamus koridoriams.

Dideliame komplekse (ligoninėje, oro uoste) vieni šalia kitų esantys pastatai jungiami alėjomis. Dviejų pastatų pirmuosius (ar kitus) aukštus gali jungti uždaros alėjos.

Alėjos dažniausiai būna ilgos, todėl jose vienodais intervalais reikia įrengti poilsio vietas. Iš abiejų pusių, per visą alėjos ilgį reikėtų įrengti turėklus – tada nebus įmanoma pasiklysti. Rekomenduojami alėjų matmenys yra labai panašūs į koridorių. Kad ir kaip būtų, alėjos dažniausiai būna platesnės, jų pločiai priklauso nuo galimų naudotojų skaičiaus.