Laiptai

Šalia panduso visada turi būti įrengiami išoriniai laiptai, kad būtų suteikta galimybė pasirinkti kelionės būdą ir numatyti visų galimų naudotojų poreikiai. Lipant laiptais, kelias gali būti trumpesnis ir jis, nepaisant to, kad laiptai yra statesni už pandusą, bus daugelio žmonių naudojamas. Kai kurie žmonės laiptus renkasi todėl, kad jų plokštės yra tiesios, o pandusas – pasviręs, o tai sukelia problemų lipant į viršų, nes tenka keisti pėdos padėjimo kampą.

Visų laiptų, esančių toje pačioje pakopoje matmenys turi būti vienodi. Laiptų aukštis gali svyruoti nuo 150 mm iki 180 mm, o vienos plokštės aukštis – nuo 300 mm iki 450 mm.

Geriausiai, jeigu laiptų viršus neišsikišęs. Jeigu tai neišvengiama, tada viršutinė nuožulni laipto dalis su žemiau esančio laipto statmena turi sudaryti daugiau kaip 60 laipsnių. Tokiu atveju, vienas laiptas negali dengti daugiau kaip 25 mm kito laipto paviršiaus. Kiekviena atsikišusi laipto dalis gali būti įstriža, su ne didesniu kaip 10 mm spinduliu. Nerekomenduojama įrenginėti laiptus su stačiakampėmis atbrailomis tam, kad žmonės nekliūtų, nevirstų, nes silpnaregiai, lipdami laiptais, braukia per juos padu, kad jaustų, kur baigiasi vienas laiptas ir prasideda kitas. Dėl tos pačios priežasties visos laiptų plokštės turi būti vientisos. Žmonėms su regėjimo sutrikimais dėl laiptų atbrailų kyla problemų, todėl daugelis nemėgsta jais naudotis.

Laiptų  paviršius turi būti neslidūs; turi būti gerai apgalvota vandens nutekinimo sistema, kad nesikauptų balos.

Kiekvieno laipto atbraila turi būti savaime neslidi arba su neslidžia juostele, tuo pačiu paryškinančia ir laipto pradžią. Tiek atbraila, tiek ir juostelė turi būti laipto pradžioje, 50 mm – 70 mm pločio, ir tęstis per visą jos plotą. Jeigu atbraila yra apkaustyta metalu, tai ta dalis privalo būti vienspalvė. Kelių spalvų apkaustai neturi būti naudojami, nes kai kurie žmonės gali klaidingai suprasti informaciją apie laipto pradžią.

Laiptų plotis turi atitikti galimų vartotojų srautą, tačiau negali būti siauresnis nei 1200 mm. Bendras pakilimas tarp laiptų dviejų plokščių negali būti didesnis kaip 1500 mm. Jeigu reikia įrengti daugiau nei vienerius laiptus, tai jų laiptų skaičius turi būti vienodas.

Nereikėtų maršrutuose įrenginėti pavienius laiptus su keliomis pakopomis, nes juos sunkiau pastebėti nei laiptus su daug pakopų. Laipteliai gali būti pavojingi. Jeigu paviršiaus pokytis yra toks, kad užtektų įrengti vieną laiptą, tai geriau tą vietą įrengti pagal universalų dizainą, kad ja galėtų naudotis visi. Aikštelės turėtų būti įrengtos kiekvienų laiptų viršuje ir apačioje. Aikštelės ilgis turi būti lygus vieno laipto pločiui ir į aikštelės pusę atsidarančios durys ar vartai negali jos sumažinti.

Laiptai gali sukelti problemų žmonėms su regėjimo negalia, ypač jeigu nėra alternatyvos, norint kažkur patekti. Taktilinės juostelės laiptų tako viršuje ir apačioje įspėja apie būsimą paviršiaus pasikeitimą. Tokios juostelės turi būti tinkamos rūšies bei teisingai įrengtos, kad neklaidintų regėjimo negalią turinčių žmonių ir netrukdytų kitiems pėstiesiems.

Taktilinis paviršius turi būti įrengtas tinkamoje vietoje, kad ant jo užlipus, dar užtektų laiko sustoti prieš žengiant toliau. Taktilinis paviršius turi būti tokio pločio, kad pėstieji jokiu būdu jo nepereitų nepastebėję. Jeigu bus įrengta tik plona juostelė, tai ją galima peržengti taip ir nesupratus, kad artėja kliūtis.

Taktiliniai paviršiai neturėtų būti įrenginėjami tarpinėse laiptų aikštelėse, nes kai kurių grupių žmonės jų buvimą gali klaidingai suvokti kaip laiptų tako pabaigą. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei į laiptų tako tarpines aikšteles įmanoma pakliūti iš kitų maršrutų, pavyzdžiui, per jose esančias duris ar nuo šalia jų esančio tako.

Jeigu tarpinė aikštelė yra daug ilgesnė nei rekomenduojama ir jos ribose nėra turėklų, tai taktilinis paviršius gali būti įrengiamas nebent tam, kad kai kurie žmonės galėtų susiorientuoti, jog pasiekė tarpinę laiptų aikštelę.

Taisyklingos pavojų žyminčios juostos, esančios laiptų viršuje ir apačioje, turi būti išgaubto profilio, tai parodyta žemiau esančiame paveiklslėlyje. Toks paviršius dažniausiai vadinamas „taktiliniu”, t.y., įspėjančiu apie priešakyje esančius pavojus.
Turėklai turi būti įrengti abiejose laiptų tako pusėse ir nenutrūkti jame esančiose tarpinėse aikštelėse. Žemiau esantys antri turėklai įrengiami tada, kai laiptų tako plotis yra didesnis kaip 2000 mm – taip būna daug saugiau ir naudingiau tais atvejais, kai laiptais vienu metu naudojasi daug žmonių.

Nei vienas praėjimas laiptų take neturi būti siauresnis kaip 1200 mm.

Pageidautina, kad vieta žemiau laiptų tako būtų uždara – tuomet žmonės neužsigaus atsitrenkę į apatinę laiptų tako dalį, atraminius elementus. Jeigu laiptų takas įrengtas taip, kad matomumas į aukštį yra mažesnis kaip 2100 mm, tai prieiga į jį turi būti uždara. Tokiu atveju galima pasodinti gėlyną, kurio aukštis būtų didesnis kaip 900 mm, ar įrengti aukštesnius ir žemesnius turėklus.

Turėklų aukštis, ilgis ir profilis laiptų takuose yra toks pat, kaip ir pandusuose.

Išoriniai laiptai turi būti puikiai apšviesti, kad jais būtų galima naudotis tamsiu paros metu. Apšvietimas, aprašytas skyriuje apie pandusus, tinka ir laiptams.