Bendros sėdimosios zonos, kur žmonės gali laukti ar pailsėti, turi būti įrengiamos visose registratūros ir laukimo vietose, tiek viešuose, tiek prekybiniuose pastatuose. Jas itin svarbu įrengti pastatuose, kuriuose žmonės lauks ilgesnį laiką, pvz., sveikatos priežiūros centruose ir pan.
Viešojo transporto stotelėse ir oro uostuose, kur neišvengiamai gali tekti laukti, sėdimosios vietos turi būti įrengiamos visose laukimo zonose ir kuo arčiau kavinių ar kitų atsigaivinimui skirtų vietų, tualetų, informacinių kelionių stendų.
Sėdimosios vietos turi būti patogios ir visiems lengvai prieinamos.
Sėdėjimo zonos turi būti prie visų registratūros stalų, paslaugų staliukų ar informacinių punktų, jų buvimo vietos turi būti aiškiai pažymėtos. Priėjimas iki tokių vietų turi būti tiesus, neužstatytas, o grindinys – lygus. Sėdėjimo zonos neturi kirstis su cirkuliaciniais maršrutais.
Sėdėjimo zonose turi būti palikti praėjimai neįgaliųjų rankomis varomais ir elektriniais vežimėliais judantiems žmonėms, kad šiems nereikėtų išlipti iš savo pagalbinių priemonių. Tokie praėjimai yra naudingi ir žmonėms, stumiantiems vaikiškus vežimėlius.
Praėjimai turi būti tokio pločio, kad jais galėtų naudotis iškart du neįgaliųjų rankomis varomais ir elektriniais vežimėliais judantys žmonės bei vienas juos lydintis žmogus.
Kiekvienos sėdimosios zonos gale turi būti tuščia erdvė. Ten, niekam netrukdydami, galėtų pailsėti akluosius žmones lydintys šunys vedliai.
Tarp kėdės priekinio sėdimosios dalies krašto ir kitos, priešais esančios kėdės nugarėlės turi būti bent 1200 mm tarpas. Aplink sėdimąsias zonas, tiek priekyje, tiek gale turi būti 1200 mm tuščia erdvė.
Tuščias praėjimo plotas, kuriame manevruoja neįgaliųjų rankomis varomais ir elektriniais vežimėliais judantys žmonės, turi būti 900 mm pločio x 1600 mm ilgio. Kad ir kaip būtų, norint suteikti sąlygas laisvai manevruoti, būtina palikti 2400 mm x 2400 mm tuščius plotus.
Norint patenkinti visų žmonių poreikius, galima įrengti įvairių rūšių kėdes. Tai gali būti pritvirtinamos kėdės; nešiojamos kėdės; kėdės su porankiais ir be jų; kėdės su paaukštintais atlošais. Kai kuriose sėdėjimo zonose, ypač ten, kur nedaug tuščio ploto, gali būti pastatomos aukštos kėdės. Minkštos kėdės yra patogiausios.
Standartinis kėdžių aukštis yra 450 mm. Kai kurių kėdžių aukštis būna 450 mm – 475 mm, jos daug patogesnės žmonėms su judėjimo sutrikimais.
Žemesnės nei standartinės kėdės gali būti įrengiamos numačius, kad jomis naudosis žemesnio ūgio žmonės.
Paaukštintų kėdžių sėdimosios vietos turi būti 500 mm – 750 mm aukštyje. Rekomenduojama, kad visų kėdžių sėdimosios vietos būtų 500 mm pločio, bet kai kurios gali būti ir dar platesnės, skirtos stambesniems žmonėms.
Jei po bet kokios rūšies kėde bus bent 100 mm tuščia erdvė, tai sėdinčiam žmogui bus lengviau nuo tokios kėdės atsistoti. Visos kėdės turi būti su atlošais. Porankiai (ranktūriai) įtaisomi maždaug 200 mm virš sėdimosios vietos. Jais bus galima pasinaudoti lenkiantis ar stojant nuo kėdės. Vienu rėmu sujungtos kėdės turi būti vienodos, pvz., visos su porankiais arba visos be jų. Vienoje eilėje esančios kelių rūšių kėdės gali suklaidinti silpnaregius ar aklus žmones.
Visos sėdimosios vietos turi aiškiai skirtis nuo jas supančių sienų bei grindų paviršių, turi būti lengvai atpažįstamos. Kai grindų paviršiai, ypač dideliuose pastatuose, yra skirtingos tekstūros ar spalvos, žmonėms lengviau atskirti sėdėjimo vietas nuo kitų paviršių.
Norėdami pamatyti daugiau tempkite foninį paveikslelį