Galimi išorinės aplinkos maršrutai yra keliai, šaligatviai ir kitokie praėjimai, pvz., pėsčiųjų takai, išdėstyti viešosiose erdvėse. Tokiu maršrutu taip pat gali būti kelias per kaimo vietovę; šaligatvis šalia miesto centrinės gatvės; takas nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki pastato įėjimo. Jeigu tik įmanoma, tokie maršrutai turi būti specialiai pažymėti ir visiems prieinami.
Judėjimo maršrutų pločio turi pakakti tam, kad būtų galima judėti abiem kryptimis ir be problemų prasilenkti. Rekomenduojamas tako plotis turi būti ne mažesnis kaip 2000 mm, juo galėtų eiti vienas šalia kito keli žmonės, prasilenktų du vežimėliais judantys neįgalieji, tėvai su vaikiškais vežimėliais. Plotį gali tekti ir padidinti, jeigu tuo taku vienu metu vaikšto labai daug žmonių.
Jeigu įrengti 2000 mm pločio taką dėl esančių kliuvinių neįmanoma, tai gali užtekti ir 1500 mm pločio tako. Jame prasilenks vežimėliais judantys neįgalieji, tėvai su vaikiškais vežimėliais, pėstieji.
Jeigu tako plotis yra mažesnis nei 2000 mm, tuomet reikia įrengti prasilenkimo zonas. Jos privalo būti 2000 mm pločio ir 2500 mm ilgio, įrengtos ne didesniu kaip 25 metrų atstumu viena nuo kitos, gerai matomos. Tokiose zonose be vargo prasilenks net dideliu srautu judantys žmonės. Ilgesniuose atstumuose, maždaug kas 30 metrų, turi būti įrengtos poilsio vietos.
Jeigu take, ne platesniame kaip 2000 mm yra kliuvinių – medžių, sienų – tai bendras plotis gali būti sumažintas iki 1200 mm. Tokio pločio takas yra per siauras žmonėms prasilenkti, todėl, prie jame esančių kliuvinių, turi būti įrengtos prasilenkimo zonos.
Miestų šaligatviai turi atitikti reikalavimus ir projektuojami numatant galimai didelius žmonių srautus, laikantis rekomenduojamo 2000 mm pločio. Prie parduotuvių esančiose autobusų stotelėse rekomenduojamas 3000 mm šaligatvių plotis, o, jei įmanoma, plotis gali būti padidintas iki 3500 mm – 4500 mm. Įrengus tinkamo pločio stoteles, bus išvengta spūsčių, kitų nepatogumų. Šaligatvis turi būti pakankamai platus, kad prasilenkiantiems žmonėms netektų lipti ant važiuojamosios kelio dalies.
Šaligatvis nuo važiuojamosios kelio dalies turi būti atskirtas bordiūru, turėklais, užtvara, arba įrengtu taktiliniu paviršiumi. Perėjos per kelią turi būti aiškiai pažymėtos.
Lietaus nuotekų tinklai
Visiems prieinami maršrutai turi būti išdėstyti kuo lygesnėse vietose, ir įrengiamos kanalizacijos, kad maršrutų takuose ir šalia jų nesikauptų balos. Takų nuolydis negali viršyti 50 laipsnių. Didesnis nuolydis gali būti nebent nužemintų bordiūrų vietose. Statesni nuolydžiai gali būti sunkiau įveikiami neįgaliųjų, judančių vežimėliais, tėvų, stumiančių mažylių vežimėlius. Jei nuolydis netinkamas, po lietaus ant tako gali atsirasti slidaus dumblo, balų. Pavojų gali sukelti atspindžiai balose, šąlant jas padengęs ledas.
Tarpai tarp šaligatvio plytelių ar tarp bet kokio kito paviršiaus plytelių neturėtų būti didesnis kaip 5 mm. Bet kokie tarpai tako paviršiuje – kanalizacijos kanalai ar tarpai tarp taką dengiančių lentų – turėtų būti statmeni judėjimo krypčiai ir ne didesni kaip 10 mm, kad juose nestrigtų vaikščiojimo lazdos, batų kulniukai, vežimėlių rateliai. Jeigu take yra įrengtos grotelės ar tinkleliai, tai jų matmenys negali būti didesni kaip 10 mm x 20 mm. Ilgesnioji grotelių dalis turėtų būti statmena judėjimo krypčiai, kad nekiltų problemų akliesiems su šunimis vedliais.
Ant šaligatvių, o ypač – pėsčiųjų perėjų zonose neturėtų būti įrenginėjami gilių požeminių tinklų šuliniai ir apžiūros šulinėliai. Kai jie atidaryti dėl apžiūros darbų, mažėja saugių, be kliuvinių zonų ribos, didėja pėsčiųjų pavojaus rizika.
Jei šaligatvio šoniniuose kraštuose ar gale yra nuolydžiai, reikėtų įrengti apsaugas, kad žmonės nenukristų. Kraštuose įrengta apsauga gali būti panaši į statų, maždaug 150 mm aukščio aiškiai matomą nuo šaligatvio ar kelio bordiūrą ir įrenginėjama, jeigu paviršiaus pokytis yra nuo 200 mm iki 600 mm. Turėklai ar užtvaros gali būti statomi tuomet, kai paviršiaus pokytis yra didesnis negu 600 mm.
Jeigu maršruto danga yra viename lygyje su kelio ar šaligatvio paviršiumi, tai jo kraštai gali būti apsodinami žole arba kita augmenija, kad žmonės nenukryptų nuo maršruto.