Priimamasis

Puikiai suprojektuota priimamojo zona – kaip vizitinė pastato kortelė. Tokiose zonose žmonėms daug lengviau rasti informaciją apie pastatą ir jo tiekiamas paslaugas, pranešti apsaugai ar priimamojo darbuotojams apie nelaimingus nutikimus, esant reikalui – gauti pagalbą arba tiesiog patogiai pasėdėti laukimo zonoje.

Priklausomai nuo pastato paskirties, iš priimamojo zonos galbūt galima pasiekti telefonų būdeles ar dalykinių pokalbių patalpas.

Priimamojo zonai gali būti skirta didžiulė centrinė erdvė, iš kurios atsiveria keliai į kitus pastato aukštus ar kitas itin svarbias vietas. Arba, atvirkščiai, – tai gali būti nedidelė ir uždara vieta, kurioje yra įrengti tik apsaugos ir informacijos centrai, galbūt ir administracijos patalpos. Nesvarbu, kokio dydžio yra priimamojo zona ir kokioms funkcijoms atlikti skirta, tačiau ji turi būti aiškiai pažymėta, visiems prieinama ir logiškai išdėstyta. Visi cirkuliaciniai (judėjimo ratu) maršrutai turi būti be jokių kliūčių, o patekimas į juos turi būti įmanomas tiek per išėjimą, tiek per įėjimą.

Pagrindinis priimamojo zonos stalas turėtų būti įrengtas matomoje vietoje. Priėjimas nuo pagrindinio įėjimo prie tokio stalo turi būti aiškus ir laisvas. Prie stalo turi būti įmanoma prieiti iš abiejų pusių. Stalo, skirto stovintiems žmonėms, aukštis turi būti 950 mm – 1100 mm, o stalo, skirto vežimėliais judantiems žmonėms, aukštis – maždaug 760 mm. Kai kuriais išskirtiniais atvejais stalo aukštis turi būti reguliuojamas. Visi kiti aukščiai (stalų su langeliais ir stalų, prie kurių teikiamos įvairios paslaugos) yra nurodyti skiltyje „įrengimai pastatuose“.

Priimamojo zonos staluose turi būti įrengtos klausos aparatų indukcinės kilpinės įrangos. Tai – puiki pagalba žmonėms, besinaudojantiems klausą gerinančiais aparatais. Apie tokios įrangos buvimą turėtų būti aiškiai skelbiama tam tikrais ženklais. Šios įrangos turėtų būti įrengiamos ir triukšmingose vietose ar prie stalų, kuriuose yra įrengti apsauginiai stiklai. Galima įrengti ir kitokias susikalbėjimą gerinančias įrangas.

Zonose, kuriose įrengtos klausos aparatų indukcinės kilpinės įrangos, neturėtų būti naudojamos elektrinės ir mechaninės įrangos, nes joms esant, gali rastis elektromagnetinis signalo blokavimas.
Detalios komunikacinių įrangų rekomendacijos yra pateikiamos skiltyje „Vidinė aplinka ir paslaugos”

Už priimamojo zonos darbuotojų neturėtų būti jokių – nei natūralių, nei dirbtinių – šviesos šaltinių. Dėl tokio apšvietimo gali kristi šešėliai, kurie trukdytų vizualinei komunikacijai ir skaitymui iš lūpų.

Jeigu priimamojo zonoje, dėl kokių nors priežasčių reikia įrengti poliruotus objektus (detales), tai jie jokiu būdu negali trukdyti vizualinei komunikacijai ar kurti klaidinančius atspindžius. Įrengus tokius objektus įvairiose priimamojo zonos vietose, be jokios abejonės, dienos metu nuo jų kris įvairių problemų sukeliantys atspindžiai.

Nepriklausomai nuo šviesos pobūdžio, ji turi būti tinkamai kontroliuojama tiek priimamojo, tiek laukimo zonose. Šviesos instaliacijos ir langai turi būti įrengti taip, kad neskleistų akinančios šviesos ir ją tolygiai paskirstytų. Verta pagalvoti apie užuolaidas, šviesos kontrolės mygtukus ar šviesos įrangą, kurią būtų galima valdyti kompiuteriu.

Grindų danga ir apdaila turi būti stabili, lygi ir neslidi. Cirkuliaciniams maršrutams, pvz., tarp pagrindinio įėjimo ir priimamojo stalo, pažymėti gali būti naudojamos kontrastuojančios spalvos. Jeigu priimamojo zonoje yra vietų, ant kurių nuo batų padų ar vežimėlių ratų galimai privarvės vandens, tai sušlapusi grindų danga ar apdaila neturėtų būti slidžios. Prieš įėjimą į vestibiulį, jeigu grindų paviršius neporėtas, galbūt galima patiesti dar vieną kilimą.

Jeigu pastato paskirtis yra tokia, kad dėl kokių nors priežasčių daugeliui jo naudotojų tenka lūkuriuoti, tada turi būti įrengiama patogi sėdėjimo zona su pakankamu skaičiumi vietų, nuo kurios matytųsi priimamasis.