Raidžių šriftai ir jų užrašymas

Lengviausiai vizualiai suvokiami šie šriftai: Johnston Underground, Gotham, Helvetica, Avant Garde, Arial, Futura. Šie šriftai yra aiškūs, nesudėtingi, tarp raidžių – idealūs tarpai.

Ženkluose neturėtų būti naudojami puošnūs, sudėtingi, įmantrūs, pernelyg glausti ar pasvirę šriftai.

Vienoje teritorijoje išdėstyti ženklai turėtų būti nuoseklūs, to paties tipo: naudojamas vienodas šriftas, dydžiai ir t.t. Tuomet galimi naudotojai lengviau orientuosis.

Pavieniai žodžiai ir trumpų sakinių pirmasis žodis turi prasidėti didžiąja raide, o toliau viskas turi būti rašoma mažosiomis raidėmis.

Jeigu ženkluose nurodoma žmogaus vardas ir pavardė, tai pirmosios raidės turi būti didžiosios; rašant skyriaus pavadinimą, pirmas žodis pradedamas didžiąja raide, toliau rašoma mažosiomis raidėmis. Jeigu pateikiami žmogaus inicialai, jie rašomi didžiosiomis raidėmis, po jų dedami taškai. Naudojant tokį stilių, daug lengviau perskaityti ir atsiminti pavadinimus ar vardus.

Nerekomenduojama rašyti vien didžiosiomis raidėmis.

Užrašai ant ženklų turi būti kuo paprastesni. Įrenginių tapatybė ir kryptis apibūdinami atskirais žodžiai ar trumpais sakiniais. Jeigu naudojami du ar daugiau žodžių, tarp jų turi būti aiškūs tarpai. Tekstas rašomas iš kairės į dešinę.

Reikia vengti trumpinių, nes ne visi juos supranta. Nerekomenduojama rašyti ilgų sakinių, ilgų ar vienas šalia kito suspaustų žodžių – taip pateiktą informaciją sunkiau suvokti.

Informacija turi būti pateikiama arba abėcėlės tvarka, arba logine seka, pavyzdžiui, pagal skyrių ar aukštą. Ženklų turėtų būti kuo mažiau, ant jų pateikiama tik pagrindinė informacija, o detalesnė informacija arba nurodymai gali būti skelbiami skyriuose ar aukštuose.

Jeigu ant ženklų rašomi numeriai, tai jie turi būti arabiško formato (1, 2, 3 ir taip toliau). Romėniški skaitmenys ne visiems suprantami.

Raidžių ir simbolių dydis: