Kryptį, specifines funkcijas ir veiklas skelbiantys ženklai pastato viduje turi būti reljefiški, kad juos būtų galima užčiuopti. Reljefinių raidžių iškilumas turi būti 1 mm – 1,5 mm, o brūkšnių plotis turi būti 1,5 mm – ir 2 mm. Reljefinių raidžių kraštai neturi dengti nei brūkšnio viršaus, nei jo apačios. Be to, jie neturėtų būti labai aštrūs.
Išgraviruotas raides ir simbolius yra sunku skaityti, todėl jie nerekomenduojami.
Reljefinių ženklų aukštis turėtų būti 16 mm – 50 mm. Ženklai galai turėtų būti atviri. Tarpai tarp raidžių, lyginant su standartiniu raštu, turėtų būti padidinti 20% –30%, kad raides būtų lengviau atpažinti. Tarpai tarp žodžių, lyginant su standartiniu raštu, turi būti padidinti 25%, tada lengviau skaityti.
Jeigu naudojamas Brailio raštas, pavieniai žodžiai turi būti pirmojo Brailio rašto lygio, o žodžių junginiai – antrojo Brailio rašto lygio. Pirmąjį Brailio rašto lygį sudaro 26 standartinės abėcėlės raidės ir skyryba. Jį naudoja pradedantieji žmonės. Antrasis Brailio rašto lygis susideda iš 26 standartinės abėcėlės raidžių, skyrybos ir santrumpų. Santrumpos naudojamos taupant vietą puslapyje, nes Brailio rašto jame telpa mažiau, nei įprasto rašto. Knygos, ženklai, meniu ir daug kitų dalykų rašomi Brailio antrojo lygio raštu.
Brailio raštas turi būti žemiau verčiamo teksto. Brailio raštu rašoma iš kairės į dešinę. Jeigu ženkle yra rodyklė, tai ji turi būti reljefinė, kad parodytų Brailio rašto kryptį.
Jeigu ženklas atliktas Brailio raštu, tai jo buvimas turi būti pažymėtas skirtuku ar įpjova ženklo kairiajame krašte.
Jeigu reljefiniai ženklai ir Brailio raštas yra išdėstyti vertikaliame paviršiuje, juos gali būti sunku perskaityti. Daugumai žmonių tokius raštus lengviausia skaityti, kai paviršius pasviręs į skaitančio žmogaus pusę 45 – 60 laipsnių kampu.
Taktiliniai žemėlapiai ir modeliai
Viešojo naudojimo pastatų taktilinių žemėlapių ir modelių įrengimas turėtų būti apsvarstomas kaip orientacinė priemonė. Gali būti sunku skaityti reljefinius ženklus bei Brailio raštą, jeigu jie yra išdėstyti ant vertikalaus paviršiaus. Daugumai žmonių tokius raštus lengviausia skaityti tuomet, kai paviršius pasviręs į skaitančio žmogaus pusę 45 – 60 laipsnių kampu. Silpnaregiams ir akliems žmonėms patinka naudotis tokiais įrenginiais, įrengtais traukinių stotyse, žmonių traukos centruose, prekybos centruose ir panašiose vietose, nes tai jie gali atlikti savarankiškai.
Taktiliniai žemėlapiai yra itin naudingi, nes jie padeda susidaryti vidinio išdėstymo vaizdą. Be to, tokį žemėlapį, judant pastato aplinkoje, lengva nešiotis su savimi. Taktilinius modelius nelengva nešiotis, tačiau juos čiuopiant galima susikurti gerą trimatį vietovės vaizdą.
Pagrindinė taktilinių žemėlapių ir modelių funkcija – padėti juos čiuopiančiam žmogui susidaryti bendrą vietos vaizdą.
Žemėlapiai ir modeliai turi būti tvarkingi, o jų pavieniai elementai, aiškiai atskirti. Aiškinamosios ir kontekstinės informacijos, kaip simbolių paaiškinimas, mastelio skalės ar Šiaurinės žvaigždės sukūrimas, labai lengvina supratimą. Kai kuriais atvejais reikėtų pateikti garsinę naudojimosi instrukciją.