Vonia

Viešosios paskirties objektuose vonių įrengimas

Savarankiškam naudojimui sukurtas vonios kambarys su praustuve, vonia ir kampe įrengtu tualetu turi būti bent 3000 mm pločio x 2500 mm ilgio. Rekomenduojamas

išdėstymas pavaizduotas šalia esančiame paveikslėlyje. Tokia planuotė yra galima, kai vonios kambarys sujungiamas su kita patalpa viešbučiuose ar apgyvendinimui skirtuose pastatuose (pvz., sporto ir laisvalaikio centruose, kur vonios įrenginiai bus puiki alternatyva jau esančioms dušo patalpoms).

Vonia turi būti su įsukamu arba prie grandinėlės pritvirtintu kamščiu – jis bus galimai naudojamas žmonių, kurie turi judėjimo sutrikimų.

Vonios kambariuose yra klozetas, o šalia – didelė, prie šoninės sienos pritvirtinta praustuvė. Turėklai ir kiti priedai: rankšluoščių, drabužių pakabos, veidrodžiai, skysto muilo ir popieriaus dalytuvai turi būti įrengti taip, kaip parodyta šalia esančiame paveikslėlyje.

Vonių įrengimas privačiuose būstuose

Visuose naujuose ar atnaujintuose būstuose turi būti įrengti visiems prieinami vonios kambariai. Klaidinga galvoti, kad jei į vonios kambarį reikia kopti laiptais, tai juo nesinaudos neįgalūs žmonės. Kai kurie neįgalūs žmonės gali pakilti iki tokios patalpos savarankiškai, su kito žmogaus pagalba, laiptiniu ar platforminiu liftais. Jei numatoma, kad vonia naudosis ir vežimėliais judantys neįgalūs žmonės, tai ji bus projektuojama didesnė, o tai palengvins tiek gyventojų, tiek ir svečių naudojimąsi šia patalpa. Dideliu vonios kambariu patogiau naudotis šeimoms su mažais vaikais.

Vonios kambariai turi būti 2100 mm x 2700 mm ploto, jų išdėstymas pavaizduotas šalia esančiame paveikslėlyje. Jei patalpa pakankamai erdvi, tai įrengiami ir dušas, ir vonia.

Vonios kambaryje turi būti tuščia 1100 mm ilgio ir 700 mm pločio erdvė šalia praustuvės, klozeto ir vonios, kad visi įrenginiai būtų laisvai prieinami vežimėliuose sėdintiems neįgaliesiems. Esant tokiai tuščiai erdvei, neįgalūs žmonės galės pasirinkti patogiausią persėdimo variantą.

Vonios kambarių praustuvės turi būti pakankamai didelės, kad jose būtų galima nusiplauti rankas, apsiprausti. Praustuvės turi būti pritvirtintos prie sienos , po jomis turi būti pakankamo dydžio tuščios erdvės, kad neįgaliojo vežimėliu būtu patogu po ja pavažiuoti. Praustuvėmis, įrengtomis ant pjedestalų nepatogu naudotis vežimėliuose sėdintiems neįgaliems žmonėms. Po praustuve esantys vamzdžiai turi būti uždengti, jeigu yra bent kokia pavojaus susižeisti rizika.

Visų praustuvių čiaupai turi būti su svirtinėmis rankenomis: karštas vanduo turi bėgti pasukus svirtį į kairę, šaltas – ją pasukus į dešinę. Tame pačiame būste įrengti čiaupai turi būti vienodi.

Į išorę atidaromos durys padidins tuščią vonios kambario erdvę. Kad ir kaip būtų, galima įrengti ir į vidų atidaromas duris, jeigu ateityje jas nebus sunku pakeisti. Erdvė ar aikštelė už vonios kambario ribų turėtų būti įrengiama atsižvelgiant į tai, kad į išorę atidaromos durys sumažins tuščią plotą. Vietoj varstomų durų galima įrengti slankiąsias duris.

Naujuose būstuose būsimų dušų vietose reikėtų įrengti dušams tinkančią drenažo sistemą ir užtikrinti lengvą prieinamumą ateityje.

Dušas galės būti įrengtas tualeto patalpoje ar kitoje gerai suplanuotoje vietoje, kurią ateityje bus nesunku pritaikyti. Dušo vieta gali būti parenkama taip, kaip parodyta šalia esančiame paveikslėlyje. Dušas galimai bus įrengtas vietoj vonios, pagrindiniame vonios kambaryje.

Visi dušai, net ir įrengtieji virš vonių turi būti reguliuojamo aukščio, su nuimamomis dušų galvutėmis.

Vonios ir dušo valdymas gali būti bendras. Tada žmonėms, reguliuojantiems vandens srovę ar temperatūrą, reikės mažiau lankstytis. Šis valdymas turi būti pasiekiamas dar neįlipus į vonią ar dušo kabiną, kad būtų galima iš anksto pareguliuoti vandens temperatūrą. Dušų ir vonių valdymas turi būti lengvai suprantamas, o vandens temperatūros ir srovės reguliavimo funkcijos – aiškiai atskirtos.